Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai pagerbė brigados generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus atminimą
Rugpjūčio 12 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai aplankė tarpukario Lietuvos brigados generolo, gydytojo, archeologo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjo, politikos ir visuomenės veikėjo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapą Kretingoje. Renginyje dalyvavo ir Kretingos miesto meras Juozas Mažeika, savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas bei Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius.
Kretingoje KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadovybė, skyrių viršininkai ir kuopų vadai iki pietų dalyvavo kuopų veiklos pasitarime 306 pėstininkų kuopos kuopavietėje. Tai nauja tradicija, kai kuopų vadų susirinkimai kas mėnesį vyksta vis kitame rinktinės atsakomybės rajone, į dienotvarkę įtraukiant ir istorinių rajono vietų, karių kapų lankymą.
Kretingos kapinėse kariai ir Kretingos valdžios atstovai pagerbė brigados generolą tylos minute. Rinktinės vadas mjr. Gintaras Jaloveckas ir Kretingos rajono meras J. Mažeika padėjo gėlių ant brg. gen. V. Nagevičiaus kapo.
„Viską, ką per 73 savo gyvenimo metus nuveikė brigados generolas V.Nagius-Nagevičius, sunku ne tik aprašyti, bet ir išvardyti. Šio neeilinio žmogaus biografija tokia turtinga ir įvairi, kad jos galėtų užtekti keliems gyvenimams“, – susirinkusiesiems trumpai brigados generolo biografiją pristatė renginio vedantysis.
Vladas Nagevičius gimė 1880 m. birželio 17 d. Kretingoje. 1904 m. baigęs Peterburgo archeologijos institutą, V. Nagevičius tapo vienu pirmųjų profesionalių Lietuvos archeologų. 1910 m. baigęs Karo medicinos akademiją, buvo paskirtas į Rusijos Baltijos jūros karo laivyną. 1918 m. grįžęs į gimtinę, įstojo savanoriu į kuriamą Lietuvos kariuomenę, buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės karo gydytojas, dirbo kariuomenės lauko sanitarijos inspektoriumi, vėliau vadovavo Krašto apsaugos ministerijos Karo sanitarijos tarnybai. Įkūrė Sanitarijos puskarininkių mokyklą, Aukštuosius karo sanitarijos kursus. 1920 m. pradėjo kurti Karo muziejų Kaune, kuris atidarytas 1921 m. vasario 16 d. ir iki 1944 m. dirbo Karo muziejaus viršininku. 1922 m. įsteigė Lietuvos karininkų Ramovę, jai vadovavo. Daug darbo įdėjo statant karininkų ramovės rūmus Kaune. 1924 m. įkūrė Karo invalidų šelpimo komitetą, organizavo karo invalidų gydymą, aprūpinimą protezais, įsteigė dirbtuves, kuriose karo invalidai buvo mokomi amatų. Iš karo invalidų subūrė pučiamųjų orkestrą ir Karo muziejaus garbės sargybą.
1944 metais, artėjant sovietų kariuomenei, V.Nagevičius su žmona pasitraukė į Vokietiją, Austriją, o 1949 metais įsikūrė JAV Klivlando mieste, kur gyveno iki mirties – 1954 m. rugsėjo 15 d. Didysis generolo troškimas – grįžti į Lietuvą – išsipildė tik praėjus 41 metams po jo mirties. 1995-aisiais jo palaikai buvo perlaidoti gimtojoje Žemaitijoje – Kretingoje.
Po ceremonijos rinktinės vadas mjr. G. Jaloveckas įteikė Kretingos rajono merui J. Mažeikai rinktinės plaketę, kaip tolimesnio bendradarbiavimo ženklą. Meras padėkojo, kad yra nepamirštamas iš Kretingos kilusių ir Lietuvai nusipelniusių žmonių atminimas.
Kretingoje dislokuota Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 306 pėstininkų kuopa, kurioje tarnauja daugiau kaip 70 karių savanorių. Kuopa bendradarbiauja su Kretingos rajono savivaldybe, prisideda prie švenčių, minėjimų ir renginių jaunimui organizavimo.
Vilma Kojelienė
KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės S5 skyriaus CKB vyresnioji specialistė
Nuotraukos vyr. srž. Aringo Švedo
