Lauko pajėgų vadovybės vėliava
2004 m. birželio 18 d. prie Krašto apsaugos ministerijos vyko iškilminga Lauko pajėgų vadovybės (LPV) vėliavos įteikimo ceremonija. Jos metu buvo išrikiuotos visų tuometinių Lauko pajėgų dalinių vėliavų grupės. J. e. vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino vėliavą, o tuometinis Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ją įteikė tuometiniam Lauko pajėgų vadui brg. gen. Valdui Tutkui.
LPV vėliavos piešinio autorius – buvęs vyriausiasis kariuomenės dailininkas Liudas Gedminas. Vėliavą išsiuvinėjo žymi Lietuvos dailininkė Irena Vabalienė, patvirtino Heraldikos komisija prie LR Prezidento.
Nors šiuolaikinė Sausumos pajėgų istorija gana jauna – pajėgos buvo įkurtos tik2001 m. spalio 11-ąją – jos ištakos siekia dar LDK laikus. To meto istorijos šaltiniuose buvo minimas Lauko etmonas, kurio pareiga buvo surinkti kunigaikštystės kariuomenę ir pristatyti Didžiajam etmonui, kuris vadovaudavo jungtinei kariuomenei.
LPV vėliava neatsitiktinai atspindi trijų Lietuvos epochų – LDK, Tarpukario Lietuvos ir nūdienos – sandūrą. LDK laikotarpį atstovauja vėliavos kotas ir vėliavos pusė su LPV simboliu, Tarpukario – bronzinis koto antgalis ir trispalvis kaspinas su bantu, o nūdieną – vėliavos pusė su naujuoju LR herbu. Šie simboliai lydėjo Lietuvos karius kovose per visą valstybės istoriją iki mūsų dienų. Tad Lietuvos kariuomenė, kaip ir daugelis pasaulio kariuomenių, yra istorinių-karinių šalies tradicijų, heraldikos saugotoja ir tęsėja.
Atkreipiant dėmesį į vėliavos kotą, reikia pažymėti, kad jis nudažytas trijų spalvų (raudonos, mėlynos ir baltos) spirale, kaip ir LDK kariuomenės kovinių vėliavų kotai. Toks vėliavų kotų žymėjimas buvo jau1717 m., suformavus kadrinę LDK kariuomenę, tačiau manoma, kad tokie kotai atsirado dar anksčiau. Šios trys spalvos yra taip pat Vyčio herbo spalvos, be to, Lietuvos vaivadijų vėliavų medžiaginė dalis buvo taip pat šių spalvų: Vilniaus – raudona, Trakų – sodriai mėlyna ir Žemaitijos kunigaikštystės – balta. Šiandien tokie kotai atskiria dalinių vėliavas nuo KAM departamentų ir skyrių bei civilinių vėliavų.
Vėliava, kaip tokia, visada simbolizavo vienybę, stiprybę, pasiryžimą ir atsakomybę. Šios vertybės atsispindi ir LPV vėliavoje. Vienoje iš vėliavos pusių pavaizduotas šarvuotas raitelis, pasiruošęs ginklu apginti Tėvynę, yra karių kovinę dvasią pakeliantis valstybės istorinis simbolis. Kitoje vėliavos pusėje yra pavaizduota istorinė Lauko etmono buožė (skeptras) apjuosta laurų ir ąžuolo lapais. Šiuose simboliuose slypi prasmė ir dvasios galia. Šie simboliai pasirinkti ne veltui, prisiminkime ką sako LPV šūkis „Vienybėje jėga, tikėjime – pergalė“: būtent ąžuolo lapai simbolizuoja jėgą, laurų lapai – pergalę, o Lauko etmono buožė (skeptras) visą tai apjungia ir kartu simbolizuoja galią, vienybę ir tikėjimą. Vėliavos kampuose esantys Gediminaičių stulpai primena mums apie Gedimino palikuonių dinastijos galybę.
Nuo seniausių laikų mūšio lauke vėliava buvo ne tik orientyras, bet ir palaikė karių kovos dvasią. Laimėjus pergalę priešo vėliavos būdavo pats vertingiausias trofėjus. Ir atvirkščiai, su pergale grįžtančių karių eisenoje garbingiausią vietą užimdavo karinių vienetų vėliavos. Vėliava yra ir vienas iš svarbiausių valstybės atributų, todėl tokia pat svarbi ji yra ir kariuomenėje. Prie vėliavos, kaip simbolio, karys ir šiandien prisiekia ištikimai tarnauti Tėvynei.
Pastaba. Lauko pajėgų vadovybė 2002 m. sausio 1 d. pervadinta į Lauko (sausumos) pajėgų vadovybę, o nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. vadinama Sausumos pajėgų vadovybe.
Parengė kpt.Mindaugas Neimontas, Sausumos pajėgų vadovybės viešųjų ryšių karininkas
