Kauno karininkų ramovėje paminėtas ulono Juozo Vainausko 100 metų jubiliejus

Siūlome paskaityti kitus straipsnius

2 Responses

  1. Robertas Čerškus parašė:

    Tokia „išromyta“ (cenzūruota!!!) nusipelniusio Lietuvos Kariuomenės Karininko biografija, kurią čia patalpinote, darote gėda ir sau, ir visiems Nepriklausomos Lietuvos 1918-1940 m.m. kariuomenės kariams bei jų artimiesiems. Taip dar kartą išduodate visų maždaug 50.000 lietuvių karių, dažniausiai ne savo valia (o Lietuvos Respublikos vadovų, bei Kariuomenės vadų išdavystės pasekoje) kovojusių „Ašies“ anti-Stalininės koalicijos pajėgose atminimą… Gerbiamas Jubiliatas yra nepaprastai kuklus žmogus. Ne vienas dabartinės Lietuvos karininkas, ir psiaudo-karininkas, įvairiomis progomis besipuikuojantis pelnytais ir nepelnytais apdovanojimais turėtų imti pavyzdį iš šio Lietuvos Kario (iš didžiosios raidės!). Kaip ir visuose kituose renginiuose, taip ir šiame pagerbime ant dimj. mjr. Juozo Vainausko uniformos nėra nei vienos karinės dekoracijos, išskyrus Pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos vardo Karo mokyklos baigimo ženkliuką. Bet šiam tikram Lietuvos kariuomenės karininkui apdovanojimų gali pavydėti visi veteranai ir „veteranai“… Buvęs 5-jo lietuvių savisaugos frontinio bataliono 1-mosios kuopos vadas turi ne vieną kovinį apdovanojimą. Kodėl jie nesuminėti?!!!

    Tai tik tie, kuriuos aš žinau:
    – Žiemos kautynių medalis Rytuose 1941-1942 („Winterschlacht im Osten 1941/1942“ – „Ostmedaille“);
    – Narsumo ir nuopelnų 2-osios klasės sidabrinis medalis Rytų šalių atstovams su žalia juostele („Tapferkeits-Auszeichnung für Angehörige der Ostvölker 2. Klasse in Silber am grünen, weißgeränderten Band“); – (prilygsta Geležinio Kryžiaus Antrosios klasės ordinui);
    – Demjansko skydas – („Ärmelschild Demjansk“) – vien pastarasis kovinis žymuo, nešiojamas ant kairės munduro rankovės aukščiau alkūnės (šalia trispalvio skydelio su užrašu „Lietuva“), kėlė sunkiai slepiamą pagarbą net ir tarp Rytų fronto keliuose sutiktų vokiečių karių, tikrų frontininkų, kurie dažniausiai save laikė visais atžvilgiais pranašesniais už kitus.);
    – Karo nuopelnų kryžius su kardais, 2-osios klasės („Kriegsverdienstkreuz 2. Klasse mit Schwertern“).

    Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, kaip ir kiekvienas Antrojo Pasaulinio karo veteranas(nesvarbu kokioje koalicijoje jis kariavo) dim. mjr. J. Vainauskas turi pilną teisę pasipuošti ir šiais Vermachto kariniais apdovanojimais, nes juos pelnė garbingose kovose prieš bolševikus. O Jūsų pateiktoje Jubiliato biografijoje išplėštas pats svarbiausias kiekvienam kariui – jo kovų tikrame kare – puslapis.. Nors nepaaiškinamai užsimenama, kad „1950 m. buvo kaip ir daugelis to meto karininkų, kovojusių prieš bolševikus, represuotas ir nuteistas 25 metams kalėti Sibiro lageriuose.“

  2. Alfonsas parašė:

    Ačiū gerb.ROBERTU ČERŠKUI už nusipelnusio Lietuvai ir jos kariuomenei karininko maj. JUOZO VAINAUSKO biografijos papildymą. Ruošiantis 100 m. jubiliejaus paminėjimui KAM buvo pateikta visi reikalngi dokumentai dėl maj.JUOZO VAINAUSKO apdovanojimo. Apdovanojimų komisija ar kaip kitaip save vadinanti organizacija prie KAM vis reikalaudavo papildomų duomenų apie maj. JUOZĄ VAINAUSKĄ. „Užkliuvo“ tai, kad viename dokumente jo pavardė VAINIUS. Visa tai buvo konspiracijos tikslais – išvengti sovietinių kalėjimų, lagerių arba ir mirties. Jo rebilitacijos dokumete kaip tik spręndžiant šį dažnai vartojamą konspiracijos būdą ir buvo nustatyta, kad tai tas pats su lagerininko numeriu iš nuotraukos ir yra maj. JUOZAS VAINAUSKAS – VAINYS. Komisijai prie KAM „nepakako“ teisinio rebilitacijos dokumento? Tinkamo apdovanojimo nebuvo.Jaučiuos nejaukiai prieš šį karininką, kuris pirmasis įsjungė į Nepriklausomos Lietuvos Atsargos karninkų gretas kurti naują Lietuvos kariuomenę. Pastebėjęs jo aktyvumą ir veržlumą, pakviečiau kartu lankytis pas karius, stiprinti juos morališkai priesaikos metu aplūžusiose, nekūrenamose patalpose ( blokados metas ) kai sudrėkusios nuo pratybų kareivių uniformos, žiemą išdžiūdavo ant jų pačių kūnų, nes nakčiai gaudavo susisukti antrą šiltesnį apklotą. Išvažinėjome per 16 Lietuvos nepriklausomybės metų beveik per visus karinius vienetus – aš kaip kariuomenės kapelionas, jis kaip gyvas liūdininkas kalbėdamas apie Lietuvos karį, karininką. Jam tada buvo 85, bet stovintis žvalus ir pasitempęs rikiuotėje atkreipdamas ne vieno karininko dėmesį ir pagarbą. Mačiau kaip gerbiami pensinio amžiaus karininkai užsienio kariuomenėse ir stengėmės kalbėti čia Lietuvoje apie gražią Lietuvos kariuomenės ateitį.Deja dažnai išgirstame piniginių procentų trūkumus KAM, bet žmogiškumui visai reikia ko kito ir labai nedaug ko mokė po jaunų karių priesaikų, vakarais prie laužo stovyklose, šis garbingas karininkas maj.J.VAINAUSKAS. Pagarbiai LR kariuomenės vyr.kapelionas maj.atsargoje A.Bulotas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.