JVIB ir KASP kariai paminėjo Žalgirio mūšio dieną
Š. m. liepos 15 d. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai iškilminga rikiuote minėjo Žalgirio mūšio dieną. Pirmą kartą bataliono rikiuotės aikštėje kartu su inžinieriais minėjime dalyvavo ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės karių būrys su savo kovine vėliava.
Rikiuotės metu Rinktinės štabo viršininkas mjr. Darius Aukščionis pasveikino karius su šventėmis, o laikinai einantis Inžinerijos bataliono vado pareigas kpt. Almantas Burneika apdovanojo raštiškomis padėkomis bei medaliais pasižymėjusius karius.
Oficialiai buvo keliama Sausumos pajėgų vėliava, kuri simbolizuoja Žalgirio mūšio pergalę prieš Kryžiuočių ordiną. Po iškilmingos rikiuotės visi kariai buvo pakvieti į konferencijų salę, kur klausėsi Sausumos pajėgų vado gen. mjr. Almanto Leikos sveikinimo, transliuojamo tiesiogiai.
1410 m. liepos 15 d. įvykęs Žalgirio mūšis tapo reikšmingiausiu, precedento neturinčiu Lietuvos ir Vidurio Europos istorijos įvykiu.
Kryžiuočių ordino valstybės teritorijoje tarp Griunvaldo ir Tanenbergo kaimų susirėmė jungtinė Lietuvos-Lenkijos ir Kryžiuočių ordino kariuomenės. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos vadovaujama sąjungininkų kariuomenė po beveik septynias valandas trukusios kovos pasiekė akivaizdžią pergalę – žuvo Kryžiuočių ordino vadovybė: ordino didysis magistras Ulrikas Jungingenas, didysis maršalas Friedrichas Valenrodas, didysis komtūras Kuno Lichtenšteinas, kiti svarbūs pareigūnai, Ordino riteriai. Žalgirio mūšis padarė didelį įspūdį XV amžiaus europiečiams. Svarbiausiose to meto kronikose jis buvo vadinamas Didžiuoju mūšiu.
Žalgirio laukuose pasiekta pergale pasibaigė keletą šimtų metų trukusi Kryžiuočių ordino ekspansija ir agresija prieš Lietuvą. Po Žalgirio mūšio Lietuvos didžioji kunigaikštystė įtvirtino teritorinį integralumą, sustiprėjęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto politinis autoritetas darė įtaką Lietuvos valstybės prestižui, atvėrė kelius į Europos politikos ir diplomatijos forumus XV amžiaus pirmojoje pusėje.
Dėl papildomos informacijos kreiptis į Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Štabo S5 skyriaus civilių ir kariškių bendradarbiavimo vyresn. specialistą št. srž. Tomą Utką.